LANKYTINOS VIETOS
Velnio Duobė
Giliausia dauba Lietuvoje. Mitologinis - sakralinis kultūros paveldo objektas. Geologinis gamtos paminklas. Velnio duobė yra lankytinas turistinis objektas. Šiuo metu Velnio duobė yra paruošta lankymui, yra įrengta apžvalgos aikštelė.
Aukštadvario piliakalnis
Aukštadvario piliakalnis su buvusia senovės Baltų gyvenviete. X–XIV a. stovėjo medinė pilis. Vėliau jai netekus gynybinės reikšmės, įsikūrė Didžiojo kunigaikščio dvaras. Pietryčiuose telkšo Pilaitės (Zomkelio) ežeras, todėl jis dar vadinamas Pilaitės piliakalniu.
Kartuvių kalnas
Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu. Etnologų manymu, kalnas taip vadinamas dar nuo pagonybės laikų. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Ant kalno dvarponiai korė nepaklusnius baudžiauninkus, o 1863 metais – sukilimo dalyvius.
Nikronių akmuo
Masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas. Žmonės pasakoja, kad Napoleonas čia užkasęs brangų lobį. Akmens viršuje yra duobutė, kurioje, kaip žmonės pasakojo, visada yra vandens. Tuo vandeniu žmonės gydė akis. Ateidavo, apsiplaudavo akis, prie akmens palikdavo pinigų klebonui. Tas vanduo buvo laikomas šventu. Šis akmuo – senovės aukų akmuo. Kažkada buvęs garbinamas.
Aukštadvario Dvaras
Dvaras su dideliu parku su retais augalais ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų. Vienas dvaro sodo ąžuolų žinomas kaip Adomo Mickevičiaus ąžuolas. Sovietų valdžia 1940 m. Aukštadvario dvarą nusavino ir po karo įkųrė jame tuberkuliozinę ligoninę.
Mickevičiaus Ąžuolas
Adomo Mickevičiaus ąžuolas – gamtos paminklas, esantis Aukštadvario dvaro parke. Ąžuolas yra 1,3 m skersmens, apie 20 m aukščio, 4,4 m apimties. Medis pavadintas Adomo Mickevičiaus vardu, nes manoma, jog jis mėgdavęs sėdėti po ąžuolu dvaro rūmų parke.
Strėvos Įgriuva
Valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba. Legenda sako, kad čia stovėjo prakeikta ir prasmegusi karčiama, kur uliodavo velniai. Yra įrengta apžvalgos aikštelė ir apžvalginis takas. Tako ilgis – 600 metrų. Pakeliui įrengtos 5 informacinės stotelės.
Gedanonių kalva
Tai aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva, iškilusi 257,4 m virš jūros lygio. Yra pavėsinė, įrengti laiptai, apžvalgos bokštelis. Toliau matyti retransliacinio centro bokštas, kuris 1991 m. Sausio įvykių metu buvo panaudotas perduoti televizijos žinias Lietuvai ir užsieniui.
Napoleono kepurė
Lepelionių piliakalnis, dažniausiai vadinamas Napoleono kepure. Legenda pasakoja, kad Napoleonui jojant vėjas nubloškė karvedžio kepurę šalikelėn. Karvedys sustojo ir įsakė kariams ant vieškelio krašto palaidoti jo kepurę. Taip išaugo kalnelis, žymintis kelio vidurį tarp Paryžiaus ir Maskvos…
Aukštadvario Šv. Dominyko bažnyčia
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1518 m. Antroji – mūrinė – pradėta statyti 1629 m. miestelio savininko Jono Alfonso Liackio lėšomis, šalia įsteigtas Dominikonų vienuolynas ir pradinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčioje buvo sandėlis, vėliau restoranas, kepykla.
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su trisiene apside ir priestatu prie jos. Navos ir transepto sankryžoje – bokštelis. Vidus 3 navų.
Aukštadvario šaltinis
Trykštantis šaltas, geros kokybės šaltinio vanduo nuteka į Verknės senvagę, ant kurios krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Vietos gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui.
Atstumai iki mūsų
- nuo Vilniaus - 57km
- nuo Kauno - 81km
- nuo Klaipėdos - 291km
- nuo Šiaulių - 221km
- nuo Panevėžio - 164km
- nuo Alytaus - 49km
- nuo Marijampolės - 85km
- nuo Mažeikių - 309km
- nuo Jonavos - 80 km
- nuo Utenos - 150km
Kontaktai
-
![]()
Draugystės g. 22, Aukštadvaris, Trakų r. -
![]()
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. -
![]()
(8 528) 65310 -
![]()
+370 652 48830 -
![]()
534305, 6048810 (LKS)
54.574743, 24.530584 (WGS)
Artimiausi orai
|